Per daugiau nei penkiolika metų organizavome šimtus kelionių ir renginių įmonėms. Per tą laiką keitėsi darbo įpročiai, technologijos ir žmonių lūkesčiai, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – stipriausios komandos gimsta ne tada, kai žmonės dirba vienas šalia kito, o tada, kai jie pradeda pažinti vienas kitą kaip žmones.

Ryte jie buvo kolegos. Vakare – komanda.

Vieną rytą prie autobuso rinkosi įmonės kolektyvas.

Kaip ir daugelis kitų.

Vieni dar rankose laikė kavos puodelius, kiti tikrino telefonus, keli tyliai aptarinėjo vakarykščius darbus. Atrodė, kad tai bus eilinė išvyka.

Įdomiausia buvo ne programa.

Įdomiausia buvo žmonės.

Per pirmąsias kelionės minutes buvo aiškiai matyti, kaip jie pasiskirstė. Finansų skyrius sėdėjo kartu. Pardavimų komanda – kitame autobuso gale. Vadovai pasirinko priekines vietas. Kiekvienas instinktyviai liko savo įprastoje aplinkoje.

Po pietų viskas pasikeitė.

Žmonės jau sėdėjo visai kitose vietose. Tie, kurie ryte beveik nekalbėjo, kartu sprendė užduotis. Vadovas juokėsi su kolega, kurį biure matydavo tik trumpuose susitikimuose. Vakare autobuse skambėjo istorijos, kurių nebūtum išgirdęs nė viename posėdyje.

Ne todėl, kad mes sukūrėme stebuklą.

Todėl, kad pasikeitė aplinka.

Ir kartu – žmonių santykiai.

Per daugiau nei penkiolika metų tokių akimirkų matėme šimtus. Būtent jos ir privertė suprasti, kad komandos formavimas prasideda ne nuo veiklos plano. Jis prasideda tada, kai žmonės nustoja būti tik pareigomis.

Darbe pažįstame pareigas, o ne žmones

Pagalvokite apie savo kolegas.

Tikriausiai žinote, kas vadovauja projektams.

Kas visada pirmas atsako į elektroninius laiškus.

Kas mėgsta stiprią kavą.

Kas niekada nevėluoja į susitikimus.

Tačiau ar žinote, kas juos įkvepia? Kokie jų pomėgiai? Kokią svajonių kelionę jie planuoja? Kokį iššūkį yra įveikę gyvenime?

Biure dažniausiai matome profesinį žmogaus vaidmenį. Darbo aplinka verčia susitelkti į užduotis, terminus ir rezultatus. Pokalbiai tampa trumpi ir orientuoti į tikslą.

Tai nėra blogai.

Tačiau ilgainiui kolektyve atsiranda paradoksas – žmonės dirba kartu daugelį metų, bet pažįsta vieni kitus tik tiek, kiek reikia darbui atlikti.

O kai nepažįstame žmogaus, sunkiau juo pasitikėti.

Ką apie stiprias komandas sako moksliniai tyrimai?

Kai „Google“ atliko garsųjį „Project Aristotle“ tyrimą, buvo ieškoma atsakymo į paprastą klausimą: kuo skiriasi geriausiai dirbančios komandos nuo visų kitų?

Daugelis tikėjosi, kad lemiamas veiksnys bus darbuotojų patirtis, išsilavinimas ar talentas.

Tačiau rezultatai parodė ką kita.

Svarbiausias veiksnys buvo psichologinis saugumas – aplinka, kurioje žmonės nebijo išsakyti savo nuomonės, užduoti klausimo ar pripažinti klaidos.

Harvardo profesorė Amy Edmondson, viena žinomiausių šios srities tyrėjų, pabrėžia, kad būtent tokiose komandose gimsta daugiau idėjų, greičiau sprendžiamos problemos ir lengviau kuriamas tarpusavio pasitikėjimas.

Įdomiausia tai, kad psichologinis saugumas beveik niekada neatsiranda per prezentacijas ar mokymus.

Jis atsiranda per bendrą patirtį.

Kai žmonės kartu ieško sprendimų.

Kai kartu suklysta.

Kai kartu pasidžiaugia rezultatu.

Kodėl bendros patirtys veikia?

Per tiek metų organizuojant įmonių keliones supratome vieną paprastą tiesą.

Žmonės neprisimena skaidrių.

Jie prisimena istorijas.

Po metų retas prisimins, kiek kilometrų nuvažiavo autobusas ar kiek laiko truko ekskursija.

Tačiau daugelis prisimins tą akimirką, kai visa komanda kartu ieškojo orientacinio punkto, netikėtai užklupusį lietų, bendrą juoką vakarienės metu ar pokalbį, kuris prasidėjo visai atsitiktinai.

Tokios akimirkos tampa bendros komandos istorijos dalimi.

O bendros istorijos kuria bendrą tapatybę.

Kodėl orientaciniai žaidimai yra daugiau nei pramoga?

Dažnai orientaciniai žaidimai vis dar laikomi tiesiog smagia veikla.

Tačiau iš tikrųjų jie leidžia pamatyti, kaip komanda veikia natūralioje situacijoje.

Kas imasi iniciatyvos?

Kas pastebi detales?

Kas geba išklausyti kitus?

Kas padeda komandai susitarti, kai nuomonės išsiskiria?

Visa tai vyksta be dirbtinių scenarijų.

Žmonės tiesiog sprendžia užduotis.

Ir būtent todėl orientaciniai žaidimai tampa puikia erdve stiprinti bendravimą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą.

Didžiausia klaida planuojant komandos formavimą

Labai dažnai įmonės pradeda nuo klausimo:

„Kokią veiklą pasirinkti?“

Tačiau svarbesnis klausimas yra visai kitas:

„Kokį jausmą norime, kad žmonės išsivežtų?“

Jeigu po renginio darbuotojai išvažiuoja tik pavalgę ir praleidę laiką, poveikis greitai išblėsta.

Jeigu jie išvažiuoja geriau pažinę vieni kitus, kartu sprendę iššūkius ir sukūrę bendrų prisiminimų, poveikis lieka daug ilgiau.

Todėl gera programa prasideda ne nuo veiklos pasirinkimo.

Ji prasideda nuo žmonių.

Per penkiolika metų supratome vieną dalyką

Mes organizuojame keliones.

Kuriame orientacinius žaidimus.

Vedame ekskursijas.

Tačiau nė vienas iš šių dalykų nėra galutinis tikslas.

Jie yra tik priemonės.

Tikrasis tikslas – sukurti aplinką, kurioje žmonės gali pažinti vieni kitus kitaip nei kasdienybėje.

Nes būtent tada kolegos tampa komanda.

Ir galbūt todėl, kai šiandien kas nors paklausia, kas yra geras komandos formavimas, atsakymas nebėra apie maršrutą, sodybą ar programą.

Geras komandos formavimas yra ta diena, po kurios žmonės pirmadienį į darbą grįžta ne tik su nuotraukomis telefone.

Jie grįžta su didesniu pasitikėjimu vieni kitais.

O tai – vertingiausias rezultatas, kurį gali parsivežti bet kuri komanda.