KOMANDOS FORMAVIMAS GAMTOJE: KĄ SAKO MOKSLINIAI TYRIMAI?
KOMANDOS FORMAVIMAS GAMTOJE: KĄ SAKO MOKSLINIAI TYRIMAI?
Komandos formavimas dažnai prasideda nuo labai praktiško klausimo: ką veikti su kolektyvu?
Gal išbandyti orientacinį žaidimą? Gal išvažiuoti į sodybą? Gal plaukti baidarėmis? Gal surengti žygį, ekskursiją ar tiesiog vieną dieną praleisti gamtoje?
Tačiau prieš renkantis konkrečią veiklą verta užduoti kitą klausimą:
kodėl apskritai verta komandą išvesti iš biuro?
Tai jau ne vien rinkodaros klausimas. Apie žmogaus santykį su gamta, darbuotojų savijautą, bendras patirtis ir komandų veikimą atliekama vis daugiau tyrimų. Jų rezultatai nėra priežastis teigti, kad kiekviena išvyka į mišką automatiškai taps geru komandos formavimo renginiu. Tačiau jie leidžia geriau suprasti, kodėl tinkamai suplanuotos veiklos gamtoje gali būti vertingos darbuotojų savijautai, bendravimui ir komandiniams įgūdžiams.
Ir čia yra svarbus skirtumas.
Gamta pati komandos nesustiprina.
Ją sustiprinti gali tai, ką žmonės gamtoje veikia kartu.
Kodėl komandą apskritai verta išvesti iš biuro?
Daugeliui darbuotojų darbo diena šiandien praeina tarp ekranų, susitikimų, elektroninių laiškų ir nuolatinių informacijos srautų.
Biure žmogus dažniausiai atlieka savo vaidmenį.
Vadovas vadovauja.
Projektų vadovas koordinuoja.
Finansininkas skaičiuoja.
Pardavimų žmogus parduoda.
IT specialistas sprendžia technines problemas.
Tai būtina darbui. Tačiau kartu tokia aplinka sukuria labai aiškias elgesio taisykles.
Žmonės žino, ko iš jų tikimasi.
Jie žino, kas už ką atsakingas.
Jie žino, pas ką reikia kreiptis.
Tačiau būtent todėl biure ne visada atsiranda galimybių pamatyti kolegą kitokį.
Gamtoje šios ribos šiek tiek išnyksta.
Kai dvylikos žmonių komanda turi kartu surasti kontrolinį punktą, įveikti maršrutą, išspręsti užduotį ar nuspręsti, kuriuo keliu eiti, staiga tampa nebesvarbu, kas sėdi aukščiau organizacijos schemoje.
Svarbu, kas pastebėjo ženklą.
Kas turi gerą orientaciją.
Kas moka ramiai paaiškinti.
Kas išklauso kitus.
Kas pasiūlo kitą variantą, kai pirmasis nepasiteisina.
Tai yra viena priežasčių, kodėl gamta ir patyriminės veiklos gali būti įdomios komandos formavimui.
Jos leidžia žmonėms veikti kartu, o ne tik kalbėti apie bendradarbiavimą.
Ką iš tikrųjų sako moksliniai tyrimai?
Pirmiausia svarbu neperdėti.
Mokslas nesako, kad „komandos išvyka į gamtą = stipresnė komanda“.
Tokios paprastos formulės nėra.
Tyrimai apie gamtą, darbuotojų savijautą ir komandinį darbą yra skirtingi, jų metodikos taip pat skiriasi. Kai kurios studijos nagrinėja trumpą buvimą gamtoje, kitos – gamtos pagrindu sukurtas darbo vietos intervencijas, dar kitos – sudėtingesnes lauko mokymosi ar iššūkių programas.
Tačiau bendra kryptis įdomi.
2020 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje buvo nagrinėti tyrimai, kuriuose gamta buvo naudojama darbuotojų gerovei ir psichologinei sveikatai gerinti. Apžvalga nustatė gana nuosekliai teigiamą poveikį psichikos sveikatos rodikliams ir kognityviniams gebėjimams, nors kitų rezultatų duomenys buvo nevienodi, o pačių tyrimų kokybė ir metodikos skyrėsi.
Kita sisteminė apžvalga, analizavusi 42 recenzuotus tyrimus apie gamtos poveikį biuro darbuotojams, išskyrė tokias temas kaip atsistatymas, streso mažinimas, sveikata, motyvacija ir gebėjimas susidoroti su stresu. Ypač lauko gamtos aplinka buvo siejama su atsistatymu ir streso mažinimu.
Tai svarbu komandų formavimo kontekste.
Nes žmogus, kuris visą savaitę gyvena dideliame informacijos sraute, į bendrą veiklą ateina ne tuščias.
Jis ateina su savo nuovargiu.
Su įtampa.
Su neišspręstais darbais.
Su galvoje likusiais elektroniniais laiškais.
Todėl kartais pirmasis geros išvykos rezultatas nėra geresnis komandinis darbas.
Pirmasis rezultatas – žmogus pagaliau atsitraukia nuo darbo ritmo.
O tik tada atsiranda vietos bendravimui.
Gamta nėra dekoracija
Įmonių renginiuose gamta kartais tampa tik gražiu fonu.
Komanda atvažiuoja į sodybą.
Padaro nuotrauką.
Pavalgo.
Pažaidžia.
Išvažiuoja.
Tokio renginio nereikėtų vadinti blogu. Kartais žmonėms būtent to ir reikia.
Tačiau jeigu kalbame apie komandos formavimą, vien gražaus kraštovaizdžio neužtenka.
Svarbiausia yra tai, kas vyksta tame kraštovaizdyje.
Jeigu žmonės tris valandas sėdi prie stalo – gamta mažai ką keičia.
Jeigu žmonės eina bendru maršrutu, sprendžia užduotis, ieško vietos žemėlapyje, diskutuoja ir priima sprendimus – gamta tampa veiklos dalimi.
Skirtumas didžiulis.
Todėl GIDEO komandų išvykose mums įdomiausia ne vien klausimas:
„Kur važiuosime?“
Daug svarbesnis klausimas:
„Ką žmonės ten veiks kartu?“
Kodėl bendras iššūkis gali būti vertingesnis už bendrą pramogą?
Yra skirtumas tarp veiklos, kurioje žmonės tiesiog būna kartu, ir veiklos, kurioje jie turi kažką pasiekti kartu.
Pavyzdžiui, komanda gali dvi valandas vaikščioti gražiame parke.
Tai malonu.
Tačiau jeigu ta pati komanda gauna užduotį:
Per valandą surasti penkis punktus, išspręsti užduotis ir grįžti į finišą.
staiga atsiranda visai kitokia dinamika.
Kas ves?
Kas skaitys žemėlapį?
Kas prisimins ankstesnę užduotį?
Kas pastebės tai, ko nepastebėjo kiti?
Kas nuramins komandą, kai ji pradės ginčytis?
Kas pasakys:
„Palaukit, gal pabandom kitaip?“
Šios situacijos nėra surežisuotos.
Žmonės tiesiog elgiasi taip, kaip elgiasi.
Ir būtent todėl jos gali būti įdomios.
Orientacinis žaidimas – maža komandos laboratorija
Orientaciniai žaidimai įmonėms man atrodo vienas įdomiausių komandos formavimo formatų būtent dėl šios priežasties.
Tai nėra paskaita apie bendradarbiavimą.
Niekas nesako:
„Dabar išmokime geriau klausytis vieni kitų.“
Žmonės tiesiog gauna užduotį.
Ir turi ją išspręsti.
Orientaciniame žaidime natūraliai atsiranda keli dalykai:
informacijos dalijimasis.
Vienas žmogus kažką pastebi, kitas turi kitą informaciją.
sprendimų priėmimas.
Komanda negali dešimt minučių diskutuoti dėl kiekvieno posūkio.
vaidmenų pasiskirstymas.
Vienas geriau orientuojasi, kitas greičiau skaito užduotis, trečias pastebi detales.
nesėkmės priėmimas.
Pasirinktas kelias gali būti neteisingas.
prisitaikymas.
Jeigu planas neveikia, reikia kurti kitą.
Ir galiausiai – bendras rezultatas.
Komanda arba randa sprendimą, arba jo neranda.
Tai labai panašu į daugelį situacijų darbe.
Tik čia nėra elektroninio laiško, kuriame galima parašyti „grįšiu prie šio klausimo rytoj“.
Reikia nuspręsti dabar.
Ar būtina komandą apkrauti ekstremaliomis veiklomis?
Nebūtinai.
Tai viena iš klaidų, kurią kartais daro įmonės, ieškodamos komandos formavimo idėjų.
Atrodo:
jeigu norime stipresnės komandos, reikia kažko ekstremalaus.
Šokti iš bokšto.
Plaukti lediniame vandenyje.
Lipti į kalną.
Įveikti labai sudėtingą trasą.
Tačiau mokslinė literatūra apie fizinių iššūkių programas yra įdomesnė ir atsargesnė.
2024 m. paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė nagrinėjo fizinių iššūkių intervencijų poveikį darbuotojams. Autoriai nustatė teigiamus poveikius tarpasmeniniams, asmeniniams ir kognityviniams įgūdžiams bei psichologinei sveikatai, tačiau kartu pabrėžė, kad turimų tyrimų dar nepakanka kategoriškai teigti, jog viena konkreti fizinių iššūkių forma yra geriausias sprendimas organizacijoms.
Tai labai svarbi išvada.
Komandos formavimui nebūtina išgąsdinti darbuotojo.
Kartais daug daugiau pasako paprastas orientacinis žaidimas mieste.
Arba žygis.
Arba pažintinis maršrutas.
Arba komandinė užduotis parke.
Svarbiausia ne tai, kiek adrenalino.
Svarbiausia – kiek prasmingo bendro veikimo.
O kas nutinka, kai gamtoje atsiranda tikras iššūkis?
Čia situacija tampa dar įdomesnė.
2024 m. „Journal of Outdoor Recreation and Tourism“ paskelbtame tyrime buvo analizuojama darbuotojų patirtis penkių dienų lauko nuotykių programoje. Nedidelės imties tyrimo dalyviai po programos nurodė padidėjusį psichologinį kapitalą – saviveiksmingumą, atsparumą, optimizmą ir viltį. Kokybiniai duomenys taip pat parodė bendro pasiekimo, sėkmės ir komandinio darbo patirtis bei geresnę savijautą, siejamą su buvimu natūralioje aplinkoje ir atsitraukimu nuo darbo reikalavimų.
Svarbu atkreipti dėmesį į tyrimo ribas.
Tai buvo tik devyni darbuotojai.
Tai nėra įrodymas, kad kiekviena įmonės išvyka turės tokį patį rezultatą.
Tačiau tyrimas įdomus tuo, kad parodo mechanizmą:
bendras iššūkis + gamtinė aplinka + atsitraukimas nuo įprastos darbo aplinkos gali sukurti sąlygas naujai komandinei patirčiai.
Ir būtent žodis „sąlygas“ čia yra labai svarbus.
Geras komandos formavimas nesukuria draugystės mygtuko paspaudimu.
Jis sukuria situacijas, kuriose draugystė, pasitikėjimas ir bendradarbiavimas gali atsirasti natūraliai.
Gamta padeda atsitraukti nuo darbo režimo
Įdomu ir tai, kad gamtos poveikis nėra susijęs vien su komandiniu darbu.
2025 m. publikuotame tyrime buvo lyginami trumpi darbuotojų apsilankymai miške ir miesto aplinkoje. Tyrėjai nustatė, kad miško pertraukos buvo susijusios su geresne nuotaika, kai kuriais sveikatos rodikliais ir palankesniu požiūriu į darbą.
Tai padeda suprasti kitą dalyką.
Kartais įmonės darbuotojui nereikia dar vienos „motyvacijos veiklos“.
Jam reikia pertraukos nuo įprasto režimo.
Išeiti.
Pajudėti.
Pamatyti kitą aplinką.
Pabūti su žmonėmis, su kuriais kasdien bendrauja per ekraną.
Todėl net ir gana paprasta įmonės išvyka į gamtą gali būti prasminga, jeigu ji suplanuota taip, kad žmogus iš tikrųjų atsitrauktų nuo darbo dienos ritmo.
Kodėl bendras ėjimas gali būti toks svarbus?
Yra dar viena paprasta, bet dažnai pamirštama veikla.
Ėjimas.
Ne žygis su išgyvenimo elementais.
Ne sporto varžybos.
Tiesiog ėjimas.
Kai žmonės eina greta, pokalbis dažnai tampa kitoks.
Nėra stalo.
Nėra ekrano.
Nėra poreikio nuolat žiūrėti vienam į kitą.
Pokalbis gali prasidėti nuo visiškai paprasto klausimo:
„Tai kaip tau čia?“
O po dvidešimties minučių pereiti prie dalykų, kuriems biure niekada neatsiranda laiko.
Būtent todėl GIDEO išvykose mes ne visada ieškome kuo daugiau veiklų.
Kartais verta palikti erdvės tiesiog eiti.
Ir kalbėtis.
Komandos formavimas neturėtų būti priverstinis
Tai dar viena svarbi taisyklė.
Įmonės darbuotojai nėra klasė moksleivių, kuriems mokytojas pasako, ką dabar visi privalo daryti.
Suaugę žmonės labai greitai pajunta dirbtinumą.
Jeigu veikla atrodo kaip:
„Dabar turime parodyti, kaip gerai mokame dirbti komandoje.“
ji gali sukelti priešingą reakciją.
Todėl geras komandos formavimas turėtų turėti tikslą, bet ne per daug aiškiai demonstruoti savo tikslą.
Orientacinio žaidimo dalyvis neturi galvoti:
„Šis pratimas dabar ugdo mano komunikacinius gebėjimus.“
Jis turėtų galvoti:
„Kur, po velnių, yra tas punktas?“
Ir tada prasideda tikras bendradarbiavimas.
Kas yra svarbiau: veikla ar žmonės?
Čia turbūt pats svarbiausias klausimas.
Gali turėti nuostabią programą.
Geriausią sodybą.
Gražiausią maršrutą.
Brangiausią pramogą.
Tačiau jeigu žmonės joje jaučiasi nejaukiai, veikla nepavyks.
Ir atvirkščiai.
Kartais labai paprasta programa tampa puikia diena todėl, kad žmonės joje jaučiasi gerai.
Todėl renkantis komandos formavimo veiklą verta pirmiausia galvoti ne apie veiklos „įspūdingumą“, o apie savo komandą.
Kokie tai žmonės?
Kiek jų?
Koks fizinio aktyvumo lygis?
Ar komandoje yra žmonių, kuriems nepatinka varžytis?
Ar visi gali vaikščioti?
Ar žmonės jau gerai pažįstami?
Ar komandoje yra naujų darbuotojų?
Ar norite tiesiog atsipalaiduoti, ar sąmoningai stiprinti bendradarbiavimą?
Nuo šių klausimų turėtų prasidėti programa.
Ne kiekvienai komandai reikia to paties
Vienai komandai puikiai tiks orientacinis žaidimas Kauno senamiestyje.
Kitai – pažintinė kelionė į Anykščius.
Trečiai – diena Birštone.
Ketvirtai – išvyka į Latviją.
Dar kitai galbūt labiausiai tiks ramus pasivaikščiojimas ir vakarienė.
Nėra vienos universalios komandos formavimo veiklos.
Ir tai gera žinia.
Nes komandos nėra vienodos.
Geras organizatorius neturėtų pirmiausia pardavinėti konkrečios veiklos.
Jis turėtų išsiaiškinti, ko reikia komandai.
Kaip atrodo gera įmonės išvyka į gamtą?
Jeigu reikėtų viską sutraukti į kelis principus, mūsų patirtis būtų tokia.
1. Žmonės turi turėti priežastį veikti kartu
Ne tik būti vienoje vietoje.
2. Užduotis turi būti įveikiama
Iššūkis turi būti įdomus, bet ne toks, kad pusė komandos norėtų pasitraukti.
3. Turi būti vietos pokalbiui
Ne kiekviena minutė turi būti suplanuota.
4. Fizinis aktyvumas turi būti pritaikytas komandai
Aktyvumas neturi tapti kliūtimi daliai darbuotojų.
5. Reikia bendro rezultato
Komandai naudinga turėti kažką, ką ji pasiekia kartu.
6. Po veiklos verta palikti laiko pabūti
Kartais geriausi pokalbiai prasideda tada, kai oficialioji programos dalis jau baigėsi.
O kur čia vieta GIDEO?
Per daugiau nei penkiolika metų organizuodami keliones mokykloms ir įmonėms pamatėme vieną dalyką.
Žmonės labai skirtingai įsivaizduoja gerą išvyką.
Vieniems reikia daugiau aktyvumo.
Kitiems – istorijos.
Treti nori gamtos.
Ketvirtiems svarbiausia gerai praleisti laiką kartu.
Todėl mes nenorime kiekvienai įmonei pasiūlyti tos pačios „komandos formavimo programos“.
Mums įdomiau sukurti dieną, kuri tiktų konkretiems žmonėms.
Tai gali būti orientacinis žaidimas.
Tai gali būti kelionė.
Tai gali būti pažintinė ekskursija.
Tai gali būti kelių skirtingų veiklų derinys.
Svarbiausia, kad žmonės nebūtų tik žiūrovai.
Kad jie būtų kelionės dalyviai.
Komandos formavimas gamtoje nėra stebuklingas receptas
Ir čia verta sustoti.
Nes būtų labai lengva šio straipsnio pabaigoje parašyti:
„Tyrimai įrodė, kad komandos formavimas gamtoje veikia.“
Bet tai nebūtų tikslu.
Tyrimai rodo, kad gamtos poveikis darbuotojų savijautai, atsistatymui ir kai kuriems kognityviniams bei psichologiniams rodikliams yra perspektyvus, tačiau tyrimų kokybė ir metodikos skiriasi. Sisteminių apžvalgų autoriai taip pat pabrėžia, kad šioje srityje reikia daugiau aukštos kokybės tyrimų.
Komandinio darbo rezultatas dar labiau priklauso nuo to, ką žmonės daro kartu.
Todėl vien išvežti kolektyvą į mišką nepakanka.
Gali būti, kad po keturių valandų miške žmonės vieni kitus pažins lygiai taip pat kaip ryte.
O gali nutikti priešingai.
Jie gali grįžti žinodami apie savo kolegą dalykų, kurių nežinojo penkerius metus.
Gali atsirasti naujas pokštas, kurį prisimins po metų.
Gali atsirasti istorija, kuri taps jų komandos istorija.
Gali atsirasti pasitikėjimas.
Ir būtent čia slypi tikroji komandos formavimo vertė.
Galbūt stipriausia komanda prasideda nuo labai paprasto dalyko
Ne nuo ekstremalios pramogos.
Ne nuo brangios programos.
Ne nuo motyvacinio seminaro.
Kartais ji prasideda nuo to, kad vieną dieną žmonės kartu išeina iš biuro.
Eina tuo pačiu taku.
Ieško to paties taško.
Juokiasi iš tos pačios nesėkmės.
Ginčijasi, kuriuo keliu eiti.
Padeda vienas kitam.
Ir galiausiai pasiekia vietą, į kurią vienas žmogus galbūt būtų nuėjęs greičiau.
Bet ne taip smagiai.
Nes komandos esmė nėra tai, kad visi eina vienodu tempu.
Komandos esmė – kad galiausiai visi nueina kartu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar komandos formavimas gamtoje tinka kiekvienai įmonei?
Ne viena veikla netinka absoliučiai visiems. Programą reikėtų rinktis pagal komandos dydį, amžių, fizines galimybes, tarpusavio santykius ir renginio tikslą.
Ar būtina rinktis aktyvią veiklą?
Ne. Komandos formavimas nebūtinai reiškia sportą ar ekstremalias pramogas. Pažintinis maršrutas, lengvas žygis, orientacinis žaidimas ar kelionė taip pat gali sukurti daug progų bendravimui.
Ar orientaciniai žaidimai tinka įmonių komandoms?
Taip, ypač tada, kai norima, kad darbuotojai ne tik praleistų laiką kartu, bet ir spręstų problemas, priimtų sprendimus bei bendradarbiautų.
Ar komandos formavimui būtina išvykti visai dienai?
Ne. Kartais gerai suplanuotos kelių valandų veiklos gali būti visiškai pakankamos. Svarbiau programos kokybė ir jos tinkamumas komandai nei trukmė.
Ar gamta tikrai padeda mažinti darbuotojų stresą?
Tyrimų duomenys rodo perspektyvų ryšį tarp gamtos poveikio ir darbuotojų savijautos, atsistatymo bei streso rodiklių, tačiau rezultatų nereikėtų interpretuoti kaip universalaus gydomojo poveikio.
Ar būtina rinktis ekstremalią pramogą, kad komanda sustiprėtų?
Ne. Tyrimai apie fizinių iššūkių programas rodo galimą teigiamą poveikį įvairiems įgūdžiams, tačiau nėra pagrindo teigti, kad kuo veikla ekstremalesnė, tuo geresnis komandos formavimo rezultatas.
Kokia veikla geriausiai tinka naujai komandai?
Dažniausiai verta rinktis veiklą, kuri suteikia progų žmonėms kalbėtis, bendradarbiauti ir pažinti vieniems kitus neformalioje aplinkoje.
Ar komandos formavimas gali būti tiesiog kelionė?
Taip. Jeigu kelionėje žmonės turi bendrų patirčių, laiko pokalbiams ir progų kartu atrasti naujas vietas, ji gali atlikti labai svarbią socialinę funkciją.
Kiek žmonių turėtų dalyvauti komandos formavimo veikloje?
Vieno idealaus skaičiaus nėra. Svarbiau, kad veikla būtų pritaikyta grupei ir prireikus padalinta į mažesnes komandas.
Ar reikia po veiklos aptarti, ką komanda išmoko?
Jeigu renginio tikslas yra ne tik pramoga, bet ir sąmoningas komandos ugdymas, trumpas aptarimas gali būti naudingas. Tačiau jis neturi virsti priverstine „pamoka“.
Ar komandos formavimas gamtoje tinka introvertams?
Taip, jeigu pasirenkama veikla, kurioje nėra nuolatinio poreikio būti dėmesio centre. Gamta ir mažesnės komandinės užduotys gali suteikti galimybę dalyvauti skirtingais būdais.
Ar galima komandos formavimą derinti su pažintine kelione?
Taip. Tai vienas natūraliausių formatų – pažinimo programa gali būti papildyta komandinėmis užduotimis, orientaciniu žaidimu, edukacija ar kita veikla.
Pabaigai
Komandos formavimas gamtoje nėra apie tai, kad darbuotojus reikia išvežti į mišką.
Jis apie galimybę pakeisti aplinką ir suteikti žmonėms progą veikti kitaip.
Kartais tam reikia tik kelių valandų.
Kartais – visos dienos.
Kartais užtenka žemėlapio ir kelių užduočių.
Kartais reikia ilgesnės kelionės.
Tačiau geriausios programos turi vieną bendrą bruožą.
Jos neapsimeta, kad žmones galima „sutvarkyti“ per vieną team buildingo dieną.
Jos tiesiog sukuria sąlygas žmonėms pabūti kartu kitaip.
O tada jau prasideda tai, ko negali suplanuoti joks organizatorius.
Pokalbiai.
Juokas.
Ginčai.
Pagalba.
Bendri prisiminimai.
Ir kartais – naujas santykis tarp dviejų žmonių, kurie iki tos dienos buvo tiesiog kolegos.
Galbūt todėl stipri komanda iš tikrųjų neprasideda biure.
Ji prasideda tada, kai žmonės pirmą kartą nueina kažkur kartu.
Šaltiniai ir tolesnis skaitymas
Google „re:Work“ – komandos efektyvumo tyrimai ir „Project Aristotle“ išvados apie psichologinį saugumą.
Gritzka ir kt. – sisteminė gamtos poveikio darbuotojų psichikos sveikatai ir gerovei apžvalga.
Sisteminių tyrimų apžvalga apie gamtos poveikį biuro darbuotojų atsistatymui, stresui, sveikatai ir motyvacijai.
Tyne ir kt. – 2024 m. sisteminė apžvalga ir metaanalizė apie fizinių iššūkių programų poveikį perkeliamiesiems įgūdžiams darbo aplinkoje.
Tyne ir kt. – 2024 m. lauko nuotykių mokymo darbuotojams tyrimas.