Per daugiau nei dešimt metų sukūrėme šimtus orientacinių žaidimų vaikams, įmonėms, bendruomenėms ir draugų grupėms. Ir nors kiekvienas renginys skirtingas, pabaiga beveik visada tokia pati – žmonės nenori, kad viskas baigtųsi.

Net lietus nesustabdo gerų emocijų

Vieno sekmadienio ryto turbūt nepamiršime dar ilgai.

Lijo. Buvo pilka, vėjuota, o į starto vietą po truputį rinkosi šeimos su vaikais. Veiduose matėsi abejonė – ar tikrai bus smagu?

Pirmosios užduotys prasidėjo gana ramiai. Tačiau po keliolikos minučių viskas pasikeitė.

Vaikai bėgo ieškodami užuominų, tėvai ginčijosi dėl atsakymų, komandos garsiai džiaugėsi radusios sprendimą, o miesto gatvėse skambėjo juokas ir šūksniai. Lietus liko kažkur antrame plane.

Tą dieną dar kartą supratome, kad geras orientacinis žaidimas nepriklauso nuo oro. Jis priklauso nuo emocijos.

Geriausias komplimentas – kai žmonės grįžta

Po renginių dažnai sulaukiame laiškų.

Ne vienas dalyvis parašo, kad tai buvo geriausia dienos dalis. Įmonės dėkoja už komandą suvienijusią veiklą, mokytojai pasakoja, jog net tyliausi mokiniai įsitraukė į užduotis, o tėvai stebisi, kaip vaikai dvi valandas nė karto neprisiminė telefonų.

Tokie atsiliepimai mums reiškia daugiau nei bet kokia reklama.

Geras orientacinis neprasideda nuo žemėlapio

Daugelis galvoja, kad orientacinis žaidimas – tai tik punktų paieška.

Iš tikrųjų viskas prasideda gerokai anksčiau.

Kiekvieną maršrutą kuriame taip, kad dalyviai ne tik judėtų iš taško į tašką, bet ir nuolat spręstų, ieškotų, pastebėtų detales bei dirbtų kartu.

Prie kiekvieno scenarijaus dirbame dviese. Vienas mūsų didžiausių privalumų – galvosūkiai.

Juos kartu kuria mano kolega, kuris yra laimėjęs vieną žinomiausių Lietuvos intelektinių žaidimų – „Auksinį protą“. Todėl daugelis užduočių nėra atsitiktinės. Jos kuriamos taip, kad būtų įdomios, logiškos ir sukeltų tą malonų jausmą, kai pagaliau pavyksta rasti atsakymą.

Per dešimt metų – nuo miesto senamiesčių iki visos Lietuvos

Per šį laiką sukūrėme pačių įvairiausių orientacinių.

Buvo trumpi miesto maršrutai, interaktyvūs žaidimai senamiesčiuose, orientacinės varžybos gamtoje, iššūkiai įmonėms ir net kelių šimtų kilometrų kelionės automobiliais.

Vienas įspūdingiausių projektų driekėsi nuo Vilniaus per Dzūkiją iki pat Pamario krašto. Komandos keliavo visą dieną, sprendė užduotis, ieškojo paslėptų vietų ir atrado Lietuvą visai kitu kampu.

Vaikai nori dalyvauti, o ne tik klausytis

Šiandien vaikus nustebinti nėra paprasta.

Todėl mūsų orientacinėse programose jie nėra stebėtojai. Jie tampa pagrindiniais herojais.

Kiekviena užduotis pritaikoma pagal amžių, o svarbiausia – ji nėra per sunki. Vaikai nori judėti, ieškoti, juoktis ir laimėti. Kai užduotys subalansuotos, įsitraukia net tie, kurie iš pradžių sakė: „Aš nedalyvausiu.“

Tą patį pastebime ir ekskursijų metu. Vos tik atsiranda žaidimo elementai, istorijos tampa įdomesnės, o žinios įsimena daug lengviau.

Kai orientacinis tampa daugiau nei žaidimu

Ne visi mūsų projektai buvo skirti tik pramogai.

Esame įgyvendinę didelio masto edukacines programas, kuriose per vieną dieną dalyvavo apie 500 paauglių. Viena jų buvo skirta priklausomybių prevencijai.

Tokiose programose žaidimas tampa priemone kalbėti apie rimtas temas. Pastebėjome, kad jaunimas daug aktyviau įsitraukia, kai informaciją atranda pats, o ne tik jos klausosi.

Kodėl žmonės nori sugrįžti?

Po tiek metų atsakymas atrodo paprastas.

Žmonėms patinka ne pats žemėlapis, ne užduotys ir net ne prizai.

Jiems patinka emocija.

Tas momentas, kai visa komanda kartu suranda atsakymą.

Kai vaikas garsiai sušunka: „Radau!“

Kai kolegos po darbo pamiršta pareigas ir pradeda varžytis lyg seni draugai.

Kai net lietingą sekmadienio rytą namo grįžtama su šypsena.

Būtent dėl tokių akimirkų orientacinius žaidimus kuriame jau daugiau nei dešimt metų. Ir kiekvienas naujas maršrutas mums vis dar yra naujas iššūkis – sukurti istoriją, kurią žmonės prisimins dar ilgai.

Mūsų siūlomus orientacinius rasite čia: ORIENTACINIAI